Ką skaito bibliotekininkai? 12 knygų rekomendacijų

Nacionalinės Lietuvos bibliotekų savaitės, kuri švenčiama balandžio 23-29 d., proga pakalbinome Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos darbuotojus, kokią knygą iš perskaitytų neseniai, jie įsiminė labiausiai. Publikuojame 12 bibliotekininkų knygų rekomendacijų.

Vyriausioji bibliotekininkė paslaugų vadybai KAROLINA

Sayaka Murata „Gyvybės ceremonija“

Šioje apsakymų knygoje man labai patiko Muratos pagarba kitoniškumui, to kitoniškumo priėmimas ir susitaikymas su juo. Taip pat sužavėjo, kad autorė provokuoja savo idėjomis ramiu ir taikiu tonu. O tos jos idėjos iš pradžių atrodo svetimos ir keistos, gal net nežmoniškos. Tačiau vėliau tu vis galvoji apie knygą, ji tavęs nepaleidžia. Ir tu pradedi suprasti, kad galbūt autorė savo idėjas panaudojo kaip metaforas kitiems dalykams. Ir staiga viskas ne taip jau ir keista ir nežmoniška, kaip atrodė iš pradžių. Labai rekomenduoju.

Kultūrinių renginių organizatorė ERNESTA

Jakob Wegelius „Žudiko beždžionė“

Švedų autoriaus knyga – tai įtraukiantis nuotykių detektyvas, kurio centre – ypatinga herojė, beždžionė Salė, stebinanti išradingumu ir inžineriniais gabumais. Beždžionė Salė pakliūna į netikėčiausias situacijas gelbėdama savo draugus. Nepaisant intrigų, klastos ir pavojų, Salė pasirenka tikėti žmonių gerumu... Tai pagauliu ir maloniai skaitomu stiliumi parašyta knyga, kurios vertimas buvo įvertintas Adomo Druktenio premija (vertė Raimonda Jonkutė), o pats autorius įvertintas Astridos Lindgren premija.

Vyresnioji bibliotekininkė MILDA

Carlos Fuentes „Aura“

Vienas iš paskutinių mano skaitytų romanų – Meksikos rašytojo Carlos Fuentes „Aura“. Nors ir labai trumpas romanas, tačiau paliko neišdildomą įspūdį. Visų pirma, neatsispyriau „viršeliui“, nepaprastai gražiai ir maloniai išleista knyga. „Aura“ – tai netikėtai šiurpus, unikalia paslaptinga atmosfera pasižymintis romanas apie meilę ir aistrą, labai netradiciškai nagrinėjantis jaunystės ir senatvės priešpriešos temą. Labai rekomenduočiau šį vieno vakaro skaitinį mistikos ir magiškojo realizmo gerbėjams.

Dailininkė KRISTINA

Tine Høeg „Tour de chambre“

Knyga patraukė neįprasta rašymo forma, tarsi trumpomis žinutėmis ar konspektais minčių su pertrūkiais, – kas sukuria poetišką atmosferą, kurioje norisi būti. O vėliau įtraukia į veikėjų patirtis ir ieškojimus, jie atgaivina ir mano pačios jaunystės prisiminimus. Tai knyga apie draugystę, kūrybą, ryšį, ilgesį ir visa ko trapumą.

Vyresnioji bibliotekininkė-kataloguotoja DALIA

Darius Žiūra „Diseris“

Sau pačiai netikėtai norėčiau rekomenduoti ne kokio pasaulyje žymaus rašytojo, o lietuvio menininko knygą – Dariaus Žiūros „Diserį“.  Beje, šiemet ji išrinkta kūrybiškiausia lietuvių autorių grožine knyga, taip pat pelnė Antanuko premiją, skiriamą negrožinei literatūrai. Tai kaip čia yra?

Šiuolaikinio meno atstovas rašo disertaciją („diserį“) apie menininko gyvenimą kaip meno kūrinį. Jau įdomu, taip dar nebuvo. Rašo puikiai, sunku patikėti, kad neprofesionalas. Ne tik aprašo savo įdomų ir kartais beprotišką gyvenimą, jaunystės nuotykius, ribinius potyrius ir pan., bet ir apmąsto įvairias meno lauko temas, kelia su šiuolaikiniu menu, jo supratimu susijusius klausimus.

Tai amžininko, kurio jaunystė prabėgo Vilniuje knyga, todėl skaityti dar įdomiau dėl pažįstamų vietų, personažų, atmosferos... Knyga tikrai nenusileidžia graibstomiems užsienio autoriams. Labai rekomenduoju.

Vyriausioji bibliografė JURGA

„Dhammapada. Mokymo pėdos“

Tai bene sakraliausias ir žymiausias budizmo kūrinys, dažnai dar vadinamas ankstyvojo theravados budizmo „biblija“. Jis sudarytas iš 423 glaustų aforizmų budizmui šventa senąja pali kalba, iš kurios į lietuvių kalbą vertė prof. dr. Audrius Beinorius. Taigi, turime vertimą iš originalo kalbos, nors iš pradžių tie tekstai buvo perduodami iš lūpų į lūpas. Kūrinys gausus paaiškinimų, kas daro jį daug suprantamesnį šiuolaikiniam skaitytojui. Be to, pačioje knygoje spausdinamas labai informatyvus prof. A. Beinoriaus straipsnis apie ankstyvojo budizmo kanoną.  Labiausiai patiko skaitant mintyse lyginti jį su krikščioniška Biblija. Sąsajų daugiau nei tikėjausi. Vis dėlto pagrindiniai pasaulio šventraščiai kalba apie tą patį tik skirtinga kalba.

Vyriausioji bibliotekininkė ODETA

Alina Bronsky „Barbara nemirs“

Tai trečioji mano skaityta Alinos Bronsky knyga. Man šios autorės knygos, nesvarbu, patiko jos man ar ne,  pasilieka ilgiau mintyse, kelia norą padiskutuoti su savimi ar su tais, kurie šią knygą skaitė. Tai knyga apie senyvą, labai uždarą, besistengiantį nenukrypti nuo taisyklių vyrą, labai stipriai neigiantį tikrovę, žmonos ligą. Toks susidaro pirmas įspūdis skaitant knygą įspūdis. O iš tiesų tai knyga apie meilę, apie vyriškumo sampratą ir lūkesčius, apie traumas ir patirtis, apie bendruomenę, apie asmeniškumo ribas ir nejaukumą, kai kažką ištinka nelaimė ar koks neatitaisomas įvykis, apie nenorą kalbėtis nepatogiomis temomis, nes viskas ir taip „savaime suprantama”. Šioje A. Bronsky papasakotoje šeimos istorijoje daug kas lieka tarp eilučių, gal todėl perskaičius knygą vis dar norisi grįžti mintimis.

Vyriausioji bibliotekininkė bendriesiems fondams ir specialiosioms kolekcijoms RASA

Sophie Elmhirst „Morisas ir Meralina. Neįtikėtina tikra laivo sudužimo, išgyvenimo ir meilės istorija“

Tai jaudinanti istorija apie gyvenimo kelionę ir neįtikėtiną stiprybę neprarasti vilties ir išbūti, įvykus nelaimei. Po susidūrimo su banginiu, sudužus burlaiviui, keliautojų porai teko 118 dienų dreifuoti begaliniame vandenyne, atrasti savyje jėgų doroti su patiriamais iššūkiais. Tikrais įvykiais pagrįstas pasakojimas apie ganėtinai skirtingų žmonių sielų bendrystę, padėjusią išlikti grėsmingose sąlygose.

 Vyresnioji bibliotekininkė IEVA

M.K. Čiurlionis. Žodžio kūryba

Labai patiko profesoriaus Vytauto Landsbergio parengta, papildyta ir naujai išleista knyga apie M. K. Čiurlionį – „Žodžio kūryba“ (2025, Lietuvos rašytojų sąjungos leidykla). Daili knygelė, talpinanti Čiurlionio literatūrinį palikimą – jo rašytus laiškus, dienoraščio fragmentus, eilėraščius. Smagu sužinoti, kad šis didis menininkas kūrė ne tik dailę ir muziką, bet taip pat reiškėsi ir rašytinio žodžio mene.

Vyresnioji bibliotekininkė atminties fondams SKIRMANTĖ

 Jean-Paul Didierlaurent „Skaitovas“

Tai įtraukianti istorija apie meilę ir gyvenimą. Vyras dirba makulatūros fabrike ir kartais išgelbsti kokį knygos lapą iš sunaikinimo. Savo kasdienos rytinį važiavimą 6.27 valandos traukiniu paįvairina skaitydamas „išgelbėtą“ lapą bendrakeleiviams. Šiame traukinyje  randa ir atmintuką, o jame – merginos dienoraštį. Mergina dirba viešųjų tualetų valytoja. Abiejų darbai nepatrauklūs, tačiau kiekvienas iš knygos herojų suranda tai, kas juos gelbsti iš kasdienės rutinos. Ar pavyks Gilenui surasti atmintuko savininkę?  Labai graži, labai keista, labai įtraukianti istorija, parašyta su humoru.

Vyriausioji kultūrinių veiklų koordinatorė RŪTA

Daniel Keyes „Gėlės Aldžernonui“

Knygą, ko gero, galima skirti fantastikos žanrui, nors mokslininkų eksperimentai su gyvūnais vykdomi nuolat. Šiame romane smegenų operacija pelei, vardu Aldžernonas, atlikta sėkmingai, todėl sumanyta ir neįgaliam knygos veikėjui Čarliui padaryti tą patį. Operacija sėkminga, intelekto koeficientas kyla ir lenkia mokslininkų IQ, bet ar ilgam? Ar laimingesnis pasidarė Čarlis? Sprendžiama daug socialinių bei moralinių problemų, svarbiausia – visuomenės požiūris į kitokius žmones. Knyga parašyta 1966 m. Džiugu, kad šiais laikas požiūris į neįgaliuosius smarkiai pasikeitė.

Vyresnioji bibliotekininkė darbui su tarpbibliotekiniu abonementu VILIJA

Romas Treinys „Dziedas“

Knyga – tai pasakojimas apie vienos giminės likimą trijų istorinių laikotarpių verpete. Kai užgriuvus karo negandoms, gyvenimas verčiasi aukštyn kojomis, o į jo mėsmalės nasrus krenta garbė, meilė, šeima, draugai... Labai taikliai jį apibūdina patys leidėjai. cit.: „Dziedas“ – romanas, stiprus kaip dzūkiškos smėlynų pušies šaknys, deginantis kaip škotiškas viskis, kupinas istorijų apie susipynusius lietuvių, žydų, lenkų ir škotų likimus. Apie tai, iš kur mes esame kilę, apie mūsų stiprybę vienybėje, apie neužmirštamus senosios Lietuvos žmones“.