Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos | Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešoji biblioteka

Kviečiame

Pradžia

Veiklos

Kviečiame

Renginiai ir šiuo metu vykstančios parodos

Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.

Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose

Gražinos Vitartaitės ir Vytauto Poškos tapybos paroda „Pakrantės šviesa“

Sakoma, kad dabartinį Kuršių nerijos kraštovaizdį sukūrė nepaliaujama žmogaus kova su vėjo ir vandens stichijomis. Tačiau Gražinos Vitartaitės ir Vytauto Poškos drobėse karaliauja ne kova, o harmonija, kartais lydima dramatizmo akordų, kartais – tyro džiugesio.

„Kuršių nerija man nepaprasta žemė. Ji gyva, provokuojanti, besikeičianti smėlio, vėjo, saulės ir smilčių muzika. Stiprus dvasinis gamtos vienovės suvokimas. Staigi gamtos nuotaikų, spalvų, šešėlių ir šviesos kaita pažadina veiklai. Jaučiu erdvės įtampą ir kartu gamtos vienovę, vaizdai nuteikia apmąstymui, atvirumui, pažinimui. Kartais viskas aprimsta, tarsi laikas sustoja, ir ateina metas tapyti. Kiekvienas čia atranda savo pasaulį – savitą, jaukų, nepaprastą. Kartu mes atrandame šią žemę naujai“, – dalinasi mintimis Gražina Vitartaitė.

„Kiekviename abiejų šių autorių paveiksle galime išvysti šviesą. Menininkai turi savo autorinius braižus, tačiau juos vienija peizažų muzikalumas, kuriamas potėpių ritmais. Taip pat šiems menininkams būdingas gebėjimas kurti pasaką, čiurlioniškai svajingą atmosferą. Autoriai puikiai valdo erdvę, akimirksniu sukurdami gylio, aukščio, šviesotamsos įspūdį“, – teigia menotyrininkė Austėja Mikuckytė-Mateikienė.

Parodų salėje birželio 1–30 d.

Virginijos Masiokaitės-Martin paroda „Gamtos metamorfozės"

VIRGINIJA MASIOKAITĖ–MARTIN KŪRINIAI

Saulė Mažeikaitė-Teiberė:

„Judesys, mirgėjimas, pulsavimo iliuzija, sukurta naudojant geometrines formas, spalvų kontrastus ir natūralius gamtos resursus – visa tai menininkės Virginijos Masiokaitės-Martin kūriniuose. Kiekvienas kūrinys – unikali, aplinkoje randamų objektų dėlionė, sukurta koliažo technika. Ji gimsta iš autentiško ir tvaraus santykio su gamta. Panašiai kaip gyvojoje gamtoje sudėtinis darinys – augalo pavidalas – paveiksluose tampa gyvos geometrinės formos dalimi.

Kiekvienas paveikslas žada atradimus. Sujungdama mikro formas į makro kompoziciją, skirtingų ar tų pačių augalų dalis, menininkė sukuria ne konkretaus augalo pažinimui, bet estetiniam malonumui skirtus originalius paveikslus, kuriuose svarbi vidinė ir ornamentinė ritmika.

Kūrinius knieti palyginti ir skirtingų medijų – analoginės ir skaitmeninės – skirtumais. Kūriniuose vaizdas dėliojamas ir racionaliai, ir intuityviai, pauzės ir formos gyvai sąveikauja tarpusavyje kurdamos ne iš karto akimi pamatomas paviršius, plokštumoje žaidžiančias faktūras ir vos pagaunamus šešėlius. Kiekvienoje kompozicijoje svarbus tiek atskiras elementas, tiek jų visuma.

Menininkės kūriniuose ir kitiems paveikslo komponentams, tokiems kaip rėmelis ar fono spalva, tenka svarbus vaidmuo. Ciklameno, smaragdo, šviežios ochros ar blausaus aukso plokštumos susipina su paviršiaus elementais ir objektais į nedalomą visumą, arba atvirkščiai – ją netikėtai papildo. Panirus į nesibaigiantį paveikslo pasaulį galima medituoti kiekvieną lapelį, žiedą, spalvą ar atspalvį – visą svaiginančią kontrasto ar papildymo principu sukurtą kompoziciją.

Virginija Masiokaitė-Martin interjerų kūrimo profesionalė. Ji viena pirmųjų Lietuvoje, dar 1993 m. įkūrė pirmuosius interjero namus „Divina“, įnešdama į atgimstančius vilnietiškus interjerus prancūziško grakštumo ir elegancijos.

Beveik prieš dešimt metų menininkė paniro į tvarų kūrybos procesą, aktyviai dalyvauja parodose. Jos meninė koncepcija susijusi ne tik su estetika, bet ir ilgai trunkančiu asmeniniu įsitraukimu – nuo gamtinės žaliavos rinkimo iki baigtinio paveikslo, suteikiančio žiūrovui saugaus ir meditatyvaus buvimo".

Dalykinės literatūros erdvėje birželio 2–30 d.

Paroda „Apie knygas kitaip"

Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos Abonemente (III a.) eskponuojama paroda „Apie knygas kitaip".

Iš asmeninės Informacinių išteklių skyriaus vadovės Astos Kazakevičiūtės-Bankauskienės kolekcijos šioje parodoje eksponuojami knygų laikikliai, stoveliai, skirtukai, statulėlės.

„Kai knyga tampa gyvenimo sudėtine dalimi, ji gali pakeisti ir pavidalus. Impulsą šiai keistai kolekcijai suteikė sėdinčios ir skaitančios mergaitės figūrėlė. Atkeliavo ji iš sendaikčių parduotuvėlės ir tiesiog pakurstė mano ir taip jau turėtą aistrą knygoms, jų skirtukams, laikikliams ir figūrėlėms, statulėlėms. Dabar sendaikčių ir antikvaro parduotuvės visada yra apžiūrimos. Neabsoliutinu, tikrai neatiduodu paskutinių eurų, kartais sveriu, kas vertingiau – praktiški knygų laikikliai ar subtili figūrėlė su knyga. Esu dėkinga ir kolegoms, kurie parveža lauktuvių, tinkančių mano kolekcijai. Dar padariau atradimą, kad labiausiai skaitantys yra meškinai... Taigi, manau, kad į knygą galima pažiūrėti ir taip", – sako kolegė Asta Kazakevičiūtė-Bankauskienė.

Paroda eksponuojama Abonemente (III a.)

Komikso „Bobo“ iliustracijų paroda

Tauro Čeledino ir Luko Naraškevičiaus komikso „Bobo“ parodoje eksponuojamos leidinio iliustracijos, parodomas jų kūrimo procesas ir pagrindinio personažo paieškos.

„Bobo“ – tai istorija apie liūdesyje įstrigusio šuns kelionę į džiazo koncertą bei į save. Komiksas kalba apie psichologinę sveikatą ir siekia palaikyti visus, kam su savimi ne visada paprasta.

Parodą rasite Komiksų skaitykloje (III aukšte).

Eglės Maskaliūnaitės Butkuvienės paroda „Tuštumos pildymas"

Eglės Maskaliūnaitės parodoje „Tuštumos pildymas“ matome itin nuoseklaus darbo, minčių, dvejonių, autoterapijos kelio tęsinį, tąsą idėjų, formų, kurios jau buvo eksponuojamos, analizuojamos ir prieš keletą metų.

Menininkės kūriniai, skulptūros gimsta tarsi meditatyvinių potyrių, autoanalizės, autorefleksijų materializuoti atgarsiai. Jie neiliustruoja autorės konkrečių emocijų, autobiografijos detalių, o įgauną sukauptą pavidalą, vedantį tiek autorę, tiek objektus stebintį žiūrovą mąsliu analizės, išjautimo, archaiškosios pasąmonės, žmogaus esaties, tapsmo keliu.

Paroda eksponuojama bibliotekos languose, kviečiame ją apžiūrėti iš Trakų gatvės 04.02–07.02 d.

Linos Eitmantytės-Valužienės vaikiškų knygų iliustracijų paroda

Parodoje eksponuojamos iliustracijos knygoms „Upė, tekanti atgal“ (aut. Jean-Claude Mourlevat, leidykla „Nieko rimto“), „Užburtoji fleita“ (aut. Violeta Palčinskaitė, leidykla „Nieko rimto“), „Trolis Molis ir Čiurlionis“ (aut. Violeta Palčinskaitė, leidykla „Tyto alba“) ir „Ponio ir musės kelionė į pasaulio kraštą“ (aut. Jurgita Pelėdaitė, Labdaros ir paramos fondas „Švieskime vaikus“).

Lina Eitmantytė-Valužienė:

„Pirmąkart pažvelgiau į pasaulį prieš 55 vasaras Kelmėje. Ten mane apgaubė meile tėveliai ir artimieji. Vienas iš ankstyviausių prisiminimų – keliu aukštyn kumštine pirštinuke apmautą rankytę, kad kažkur ten, aukštai, paliesčiau stebuklą – milžiniško arklio nosį. Šis prisiminimas – vienas iš daugelio nuostabių gyvenimo dėlionės detalių, kurios lydėjo gamtos apsuptyje Kelmėje, smuikuojant Čiurlionio menų gimnazijoje Vilniuje ir studijuojant knyginės grafikos meną Vilniaus Dailės akademijoje. Greta visuomet buvo knygos. Nuo pat pirmųjų žingsnių.

Vėliau meilė knygoms įsitvirtino šeimoje bei įprasmino gyvenimo kelią – dalintis skaitymo džiaugsmu per iliustraciją. Esu iliustravusi daugiau kaip 40 knygų vaikams. Dalyvavau iliustracijų parodose Lietuvoje ir kitose šalyse. Esu laiminga, kai mano iliustruotos knygos pasiekia skaitytojus ir žiūrovus. Kaskart skaitydama būsimos knygos tekstą jaučiuosi kaip režisierė, kuri sukurs jam aplinką, kostiumus, nurodys vietą scenoje, paskirstys vaidmenis, tarp kurių net menkiausias taškelis bus svarbus ir ypatingas. Tekstai skirtingi, tad ir knygos interpretacija vaizdu kaskart kitokia, išreikšta vis kita technika ir popieriaus spalva, faktūra, formatu. Ar pavyks perteikti svarbiausią rašytojo žinutę, ar pasidalinsiu savo širdies virpėjimu, kurį sukels labiausiai įsiminę knygos istorijos įvykiai? Ar ne per mažai palieku vietos skaitytojo fantazijai? Bet tikrai žinau, kad tai, kas kuriant gimsta mano širdyje, gyvena kiekvieno iš Jūsų širdyje – noras patirti nuotykį, meilę, paslaptį ir viltį.“

Paroda eksponuojama Vaikystės pievoje birželio 4 – liepos 31 d.

Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos 5 d. klasės mokinių tapybos darbų paroda „Nutūpę ant drobės“

Parodoje „Nutūpę ant drobės“ pristatomi Vilniaus M. Mažvydo progimnazijos penktos klasės mokinių kryptingo meninio ugdymo tapybos darbai. Ši paroda – kūrybinio proceso, sujungusio gamtos stebėjimą ir meninę raišką, rezultatas.

Rengdami šią parodą mokiniai pasirinko po vieną Lietuvoje gyvenantį paukštį, gilinosi į jo charakterį, gyvenamąją aplinką, pažino paukščio skleidžiamus garsus. Tapydami akrilu penktos klasės mokiniai daug dėmesio skyrė spalvų niuansams, subtiliems atspalviams bei potėpio dinamikai.

Mokinius rengė dailės mokytojos Milda Tverkutė ir Daiva Varslavėnienė.

Paroda vyks vaikų bibliotekos Mažojoje galerijoje iki birželio 30 d.

Paroda „Lietuvos radijas 1926–2026: toli sklindančio garso šimtmetis“

1926 m. birželio 12 dieną, 19 valandą 1961 m banga iš Kauno radijo stoties į eterį nuskriejo šaukiniai: „Alio, alio – Radio Kaunas – Lietuva“. Pranešėjas Petras Speičys, pasakęs „Labą vakarą“, perskaitė sveikinamąjį žodį, kelias ELTOS naujienas iš užsienio gyvenimo bei pranešimus krašto vidaus klausimais. Toliau lietuvių, esperanto, anglų, vokiečių ir prancūzų kalbomis buvo kartojamas tas pats šaukinys ir prašoma: „Kas girdite mus – atsiliepkite, parašykite!“

Nuo tos įsimintinos dienos prabėgo jau šimtas metų – šiemet minime Lietuvos radijo šimtmetį. Pirmasis radijo stoties orkestras, pirmoji transliacija iš Valstybės teatro, pirmieji radijo pranešėjai, pirmoji laida Vilniaus radiofono studijoje, pirmosios laidos tautiečiams užsienyje, pirmosios laidos anglų kalba, pirmasis įrašytas radijo vaidinimas, pirmosios naktinės programos ir taip toliau – tai vis įvykiai iš šimtametės Lietuvos radijo istorijos. Gal smalsu sužinoti ir daugiau? Aplankykite parodą, eksponuojamą Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos antrajame aukšte, Poilsio erdvėje (tarp Vilnistikos ir Istorijos bei kraštotyros erdvių). Čia sužinosite ne tik apie istorinius įvykius, bet ir susipažinsite su žmonėmis, prisidėjusiais prie to, kad garsas Lietuvoje ir iš Lietuvos sklistų toli.

Parodoje išvysite archyvines nuotraukas, senuosius spaudinius, knygas apie Lietuvos radijo istoriją, garso įrašų kompaktines plokšteles, radijo įrangos autentiškus artefaktus. Paroda parengta bendradarbiaujant su LRT ir Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka. Eksponatus (radijo įrangą ir suskaitmenintas archyvines nuotraukas) pateikė LRT Interneto departamento Archyvų skyrius, dalį eksponuojamų leidinių – LNB.

Parodą parengė Vilniaus apskrities Adomo Mickevičiaus viešosios bibliotekos vyresnioji bibliografė-kraštotyrininkė Aušra Gudavičiūtė. Apipavidalino dailininkė Kristina Karvelytė.

Parodą rasite Laisvalaikio erdvėje II aukšte (šalia Vilnistikos skaityklos).

Įdomiausi lietuvių kalbos faktai

Didžiausias kiekvienos tautos turtas, jos išlikimo pagrindas yra kalba. Parodoje pristatomi įdomiausi lietuvių kalbos faktai: archajiškumas, unikalumas, abėcėlė, gramatikos ypatybės, moteriškos pavardės, lietuviškos spaudos draudimas, ilgiausi ir gražiausi lietuviški žodžiai, ilgiausias lietuviškas sakinys.

Paroda iliustruota vaizdais iš Vilniaus universiteto skaitmeninių kolekcijų, Europeanos, ePaveldo, kitų šaltinių. Viršelio vaizdas sukurtas dirbtinio intelekto programa ChatGPT.

Parodą parengė VAVB Skaitytojų aptarnavimo skyriaus vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė

Paroda eksponuojama Didžiojoje salėje.

Knygų paroda „Zigmantui Sierakauskui – 200"

Paroda yra skirta vienam iš garsiausių 1863–1864 m. sukilimo vadų, kurio 200-ųjų gimimo metinių proga LR Seimas 2026-uosius yra paskelbęs Zigmanto Sierakausko (1826–1864) metais.

Knygų parodoje akcentuojamas Zigmanto Sierakausko (1826-1864) sukilimo kovose. Atkreipiamas dėmesys į kelių sukilimo amžininkų prisiminimus, kurie keičia nusistovėjusį sukilimo Lietuvoje naratyvą: J. Miliauskas-Miglovara teigia, kad caro valdžios priespauda Lietuvoje nebuvusi tokia, kaip nušviečiama ankstesnėje literatūroje. J. Geištoras mano, kad sukilimas nulėmė baisias represijas bei politinę ir kultūrinę tamsą, sutrukdė platų visuomeninį anticarinį judėjimą ir ilgam atitolino Tėvynės laisvę. Įdomūs A. Dalevskytės, Z. Sierakausko žmonos, atsiminimai bei V. Zeitler ir G. Viliūnės grožinės knygos apie Apoloniją.

Visgi pažymėtina, jog sukilimas – net ir pralaimėtas – bendrame didvyriškų XIX amžiaus kovų kontekste vertintinas ir minėtinas kaip vienas svarbių etapų, siekiant išsivadavimo iš caro priespaudos. Vadų – taip pat ir Zigmantas Sierakausko – auka nebuvo beprasmė: lietuvių tautoje ji stiprino laisvės siekimą, tikint, kad ji tikrai bus pasiekta. Z. Sierakausko didvyriškumas atsiskleidžia jo apsisprendime – stoti į nelygią kovą su pavergėjais ir sąmoningai Tėvynės laisvės vėliavą iškelti aukščiau savo gyvybės.

Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje.