Visus metus bibliotekoje organizuojami įvairūs renginiai (Renginių kalendorius) ir parodos. Jūs taip pat galite pasiūlyti savo renginį, parodą arba pakviesti mus į savo renginį. Jei turite idėją, kreipkitės į kultūrinių renginių organizatorę Rūtą Skorupskaitę tel. +370 5 210 7003 arba el. p. [email protected]. Jūsų renginys ar kilnojamoji paroda gali vykti ne tik mūsų bibliotekoje, bet mes ją galime pasiūlyti ir Alytaus bei Vilniaus apskričių viešosioms bibliotekoms.
Kviečiame apsilankyti šiuo metu bibliotekoje vykstančiose parodose
Dailininkės Eglės Gelažiūtės-Petrauskienės paroda „Stabdant byrantį laiką. Rytų Prūsijos reminiscencijos pagal Liudviką Rėzą“ sukurta pagal Liudviko Rėzos knygą „Prutena“.
Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė:
„Su Rėzos vardu esu pažįstama nuo paauglystės – jo surinktos mažosios Lietuvos dainos buvo kaip tik tos kurias dainavome su savo folkloro grupele, Kaune. Toje grupelėje dainavo ir mano brolis Rokas. Žavėjomės mažosios Lietuvos dainų specifika, švelnumu, lyriškumu. Tai buvo Sąjūdžio metas, kai Lietuva vadavosi iš Sovietų Sąjungos, o lietuviškos dainos padėjo jaunimui kovoje už laisvę. Mažai tuomet žinojome tiesos apie tragišką lietuvininkų likimą ir šio krašto istoriją, bet gilinomės ir ieškojome medžiagos apie prūsus, jų gyvenimo būdą, atkūrinėjome jų kostiumus, mokėmės keistų pamario žodžių iš Rėzos dainyno. Vadindavome jas tiesiog Rėzos dainos. Toms dainoms toks būdingas lyriškumas, deminutyvai ir vinguriuojančios melodijos, kartais tiesiog užliūliuojantis tolimų laikų švelnumas su kanklių akompanimentu užbūrė visam gyvenimui.
Kai 2006 kūriau Literatų gatvės projektui keramikinį atmintinį skydelį Liudvikui Rėzai, jis sėkmingai laikosi sienoje iki šiol, dar nebuvau dar skaičius jo eilių, bet puikiai žinojau jo surinktas dainas, todėl žuvies formos plokštėje įvinguriavau „Eisva mudu abudu“ dainos eilutes. Bandžiau perteikti paslaptingą būties subtilumą, man užkoduotą paauglystėje Rėzos vardu. Na, o dabar, po daug metų, kai gavau pasiūlymą iliustruoti PRUTENĄ, Rėza atsiskleidė plačiau ir įvairiau per savo eilėraščius, išverstus Antano A. Jonyno“.
Eglė Gelažiūtė-Petrauskienė gimė 1974 m. sausio 14 d. Kaune. 1995 m. baigė bakalauro studijas Vilniaus dailės akademijoje, Grafikos skyriuje. 1997 m. baigė magistro studijas Vilniaus dailės Akademijoje, Foto-Video (dabar – Medijų katedroje).
2003 m. tapo Lietuvos dailininkų sąjungos nare.
2021 m. baigė meno terapijos magistro studijas Chester universitete Didžiojoje Britanijoje.
„Gamta visuomet šalia mūsų – tarsi ištikima draugė. Ji pasiruošusi priimti, išklausyti ir paguosti kiekvieną. Gamta dosniai apdovanoja ramybe visus, kurie geba su ja užmegzti ryšį. Tad kviečiu trumpam sustoti ir gamtos apsuptyje atrasti savo vidinę ramybę.
Ši paroda – mano solo pasimatymų gamtoje albumas. Lietuvos miškai, laukai ir pievos tapo tyrinėjimų ir atradimų erdve. Ieškojau to, kas dažnai lieka nepastebėta, to, ką skubėdami praeiname pro šalį. Švelniai lietaus lašelį saugantis žiedas, ant rausvaskruosčių miško uogų iškritusios pirmosios snaigės ar sustabdytas paukštelio klyksmas – visa tai maži gamtos stebuklai. Kiekvienas kadras – tai kantriai išlaukta akimirka, kvietimas pamatyti grožį, esantį greta mūsų. Mėgaudamasi gamtos draugija, geriau pažinau save pačią. Gamtos tyloje išgirdau slapčiausias savo mintis, paleidau kasdienį nerimą ir atlaisvinau vietos ramybei.
Šįkart į pasimatymą kviečiu ir Jus. Pasivaikščiokime drauge po apylinkes, patirkime keturis metų laikus ir pajauskime gamtą, kurioje slypi giliausi jausmai, prasmingiausios istorijos“.
Autorė apie save:
„Esu mylinti mama, močiutė, verslininkė, aktyvi choro narė ir aistringa keliautoja. Tikiu, kad nuotraukos leidžia sustabdyti laiką, o tai, kas patenka į objektyvą, tampa amžina. Nesu profesionali fotografė, nes fotografuoju tik mobiliojo telefono kamera.
Mano nuotraukų archyvuose gausu vaizdų iš tolimiausių egzotiškų pasaulio kampelių, tačiau širdis visuomet grįžta į Lietuvą. Būtent čia randu tikrą ramybę ir įkvėpimą – čia gimė gražiausi mano kadrai.
Parodoje „Pasimatymai su gamta“ dalinuosi gamtoje patirta harmonija ir savo požiūriu į gyvenimą – grožis ir mažieji stebuklai slypi šalia mūsų, tereikia juos pastebėti. Viliuosi, kad mano paroda įkvėps Jus skirti daugiau laiko sau, savo mintims ir padės užmegzti nuoširdų ryšį su gamta“.
Paroda bibliotekos Dalykinės literatūros erdvėje vasario 3–28 d.
Regina Mataitienė – profesionali keramikė, anuometiniame S. Žuko taikomosios dailės technikume įgijusi meninės keramikos specialybę.
Juodoji keramika yra pats seniausias molio degimo būdas, mūsų šalies teritorijoje naudotas nuo neolito laikų. Šiuo metu Lietuva yra viena iš nedaugelio šalių, išsaugojusi ir puoselėjanti šį amatą.
Pasak Reginos Mataitienės, juodoji keramika – tai molis, ugnis ir dūmai. Pačiai Reginai labiau patinka lipdymo darbai, technika, o Vytautas (1960-2018) dirbinius poliravo ir degė. Tai jau pats atsakingiausias darbas, nes gaminys gali trūkti, deformuotis. Nulipdytus dirbinius reikia degti ilgai, apie 12-14 valandų. Degimo laikas priklauso net ir nuo gamtos sąlygų – slėgio, vėjo krypties. Kai degimo krosnyje temperatūra pasiekia apie 1000 laipsnių, krosnis užpilama smėliu ir taip aušinama dvi, tris paras. Apipylus krosnį smėliu, dūmai neišeina į lauką, o susigeria į dirbinius. Sudaužius tokį dirbinį matomos visos šukės juodos, dūmai kiaurai persigeria per visą molį.
Keramikė dr. Teresė Jurkuvienė teigė, kad R. Mataitienė yra viena ryškiausių juodosios keramikos kūrėjų Lietuvoje. Jos kūrybos laukas gana platus – tai ir monumentalių dydžių vazos, ir smulkūs elegantiški suvenyrai, įvairūs buitinės paskirties indai – puodai, puodeliai, dubenys, lėkštės, žvakidės.
Paroda I aukšto languose 2024 m. spalio 7 -2025 m. kovo 1 d.
Ekspozicija iš vaikų literatūros tyrėjo dr. doc. Kęstučio Urbos asmeninės kolekcijos, kurią jis kaupia jau beveik du dešimtmečius. Parodą sudaro įvairios vaikų skulptūrėlės, figūros iš keramikos, porceliano, molio, medžio, stiklo. Pirmasis eksponatas įsigytas Brėmeno mieste 2006 m. balandžio 24d. Šiuo metu kolekcijoje užregistruoti 182 eksponatai, eksponuojama dalis kolekcijos. Nemažą dalį, apie du trečdalius kolekcijos, autorius turi artimųjų, draugų ir bičiulių dėka.
Vaikų bibliotekos erdvėje Vaikystės pieva pristatoma Kornelijos Žalpytės iliustracijų paroda knygai „Mano draugas Hipokampas Unikornas“ (knygos teksto autorė – Jurga Vilė). Parodoje eksponuojamos orginalios knygos iliustracijos, eskizai ir paletės.
Kornelija Žalpytė:
„Man labai patinka vanduo, labai. Ypač patinka būti jame, nardyti, stebėti, kaip jis raibuliuoja arba kiek jame nutinka stebuklų… Po vandeniu gali pamatyti tiek nepaprastų dalykų... Povandeninis pasaulis yra labai paslaptingas – nors ir kiek juo žavimės, tikrai nežinome visko, kas jame vyksta! Šią vasarą turėjau progą pasinerti į tą pasaulį ir pamatyti dalį tų stebuklų dėl Jurgos Vilės knygos „Mano draugas Hipokampas Unikornas“, kurią iliustravau. Leiskitės kartu su Hipokampu Unikornu į pasakišką, dar tikrai nepatirtą povandeninį nuotykį! Tikiu, kad jis užburs!“
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Vaikystės pieva iki kovo 31 dienos.
Vilniaus vaikų ir jaunimo klubo „Klevas“ dailės būrėlių parodoje „Rytoj snigs“ – 20 kūrinių žiemos tema. Šalto kolorito darbuose slypi peizažai ir miesto fragmentai.
Parodą kuravo dailės būrelių mokytojai, dailininkai Loreta Zdanavičienė, Vita Poniškaitienė, Ričardas Zdanavičius.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekoje Kūrybinėje laboratorijoje iki vasario 28 d.
Tikrai esatę girdėję apie 3 pirminių spalvų ratą. Jame dominuoja trys spalvos (geltona, mėlyna ir raudona), kurių neįmanoma išgauti maišant kitas spalvas. Tačiau egzistuoja ir 4 pagrindinių spalvų ratas – dailininkai ir fizikai laikui bėgant pridėjo žalią spalvą.
Mėlyna spalva garsėja savo raminančiu poveikiu ir gamtoje yra sutinkama itin retai. Neretai ši spalva tėra... iliuzija! Kviečiame su šia ypatinga spalva susipažinti artimiau ir išsirinkti mėlynus skaitinius. Bet kurią patikusią mėlyną knygą galite skolintis į namus.
Paroda vyksta Vaikų bibliotekos erdvėje Po skliautu gruodžio-vasario mėn.
Vilnius nuo seniausių laikų garsėjo poligrafijos įmonėmis. Čia nuo XVI a. buvo spausdinamos knygos lietuvių, lotynų, rusų, lenkų, baltarusių graikų, ispanų, italų, vokiečių ir kitomis pasaulio tautų kalbomis. XVIII a. Vilnius tapo svarbiu žydų kultūros ir poligrafijos centru. Iki XVIII a. pabaigos dauguma spaustuvių priklausė religinėms institucijoms, o įsigaliojus Rusijos imperijos įstatymams, buvo steigiamos valstybinės ir komerciniais pagrindais veikusios įmonės.
XX a. pradžioje panaikinus lietuviškos spaudos draudimą, Vilniuje kūrėsi įvairios draugijos, laikraščių redakcijos, pirmosios lietuviškų knygų leidyklos ir spaustuvės, knygas leido ir knygynai. Šioje parodoje pristatomi XVII–XX a. pradžios Vilniaus spaustuvių ir knygynų leidiniai iš VAVB bibliotekos Retų spaudinių, Vilnistikos ir Regioninio fondų. Paroda iliustruota skaitmenintais senųjų leidinių vaizdais iš ePaveldo.
2024 m. minimos 155-osios kunigo, lietuvių rašytojo, publicisto, literatūrologo, tautinio sąjūdžio veikėjo Juozo Tumo-Vaižganto gimimo metinės. Parodoje pateikiami svarbiausi kunigo gyvenimo ir veiklos faktai, pristatomi svarbiausi prozos kūriniai.
Paroda iliustruota nuotraukomis iš Juozui Tumui-Vaižgantui skirtų leidinių, Lietuvos integralios muziejų sistemos (LIMIS), Lietuvos skaitmeninto kultūros paveldo portalo ePaveldas, kitų šaltinių.
Parodą parengė vyresnioji bibliografė Jurgita Lazauskaitė ir dailininkė Kristina Karvelytė.
Parodą galima apžiūrėti bibliotekos III aukšte laisvalaikio erdvėje.
Vilnistikos skaitykloje antrame aukšte galite apžiūrėti leidinių parodą „Senieji Vilniaus spaustuvininkai ir leidėjai“. Nuo seniausių laikų Vilnius garsėjo kultūriniu gyvenimu. Jau nuo XVI a. miesto bažnyčiose, cerkvėse, vienuolynuose, Vilniaus katedros kapituloje buvo saugomi rankraštinių knygų rinkiniai, kaupiamos privačios didikų bibliotekos, steigiamos knygų spaustuvės ir leidyklos. Parodoje pristatomi XVI a. – XX a. pirmoje pusėje Vilniuje gyvenusiems ir dirbusiems knygų spaustuvininkams ir leidėjams skirti leidiniai. Paroda iliustruota nuotraukomis iš ePaveldo, LIMIS skaitmeninių archyvų, Vikipedijos.
Parodą rasite Vilnistikos skaitykloje.
Valstybės biudžetinė įstaiga. Trakų g. 10, LT-01132, Vilnius, tel. +370 5 262 5570, el. paštas: [email protected] Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 190757755.